Velykinės savaitės dvasinė kelionė

2024 26 kovo | Įvykiai, Pastorės žodis

Evangelijų skaitiniai ir refleksijos

Priartėjome prie didžiausios krikščionių metų šventės – Velykų – Kristaus mirties ir prisikėlimo dienos, didžiųjų velykinės savaitės įvykių. Deja, šiandien neretai Velykos nublanksta Kalėdų kontekste, net tikintieji labiau mėgsta Kristaus gimimo šventę. Mat pagal šiuolaikinių žmonių psichologiją, mes mieliau galvojame apie gimimą, kūdikystę, vaikystę, nei apie mirtį ir prisikėlimą. Šiuolaikinis žmogus per menkai skiria dėmesio apmąstyti žmogaus trumpalaikiškumą, trapumą, mirtį ir prisikėlimą. Tačiau mums, krikščionims, yra neabejotinai lygiai svarbi, ir Kristaus – Dievo Sūnaus įsikūnijimo (inkarnacijos) tiesa, ir Jėzaus, kaip Mesijo, įvykdžiusio atpirkimą per mirtį ir prisikėlimą. Tai – du, niekada neišsenkantys, gilūs tikėjimo ir dvasingumo šaltiniai. Iš jų semiame tikėjimo gyvasties.

Velykų žinia išlieka aktuali visais laikais, o ypač dabar, kai neramu visame pasaulyje, kiekvienoje tautoje, kiekvieno žmogaus gyvenime vyksta nuožmi kova tarp mirties ir gyvenimo, tamsos ir šviesos, iškylančių visuotinių ar asmeninių vidinių konfliktų ir įtampų, tarp melagienų ir tiesos, nusivylimo ir vilties. Todėl velykiniai įvykiai aprašyti keturiose evangelijose darosi dar iškalbingesni ir reikšmingesni esamose sąlygose.

Tad noriu visus pakviesti stabtelėti ir sekti Kristumi Jo Paschos kelionėje visą savaitę. Žemiau pateikiu skaitinius iš evangelijų, dienas ir įvykius tokia seka, kokia yra evangelijose, kad kiekvienas galėtumėte kasdien, nuo šio pirmadienio iki sekmadienio, skaityti juos asmeniškai, šeimos rate arba bičiulių grupelėje bei pasemti dvasinės atgaivos, įžvalgų, vilties savo gyvenimui.

Linkiu prasmingos ir viltingos velykinės kelionės iki galutinės pergalės – Kristaus prisikėlimo ryto!

***

PIRMADIENIS – Šventyklos apvalymas

Skaitiniai: Mat 21, 10–17; Mk 11, 15–18; Luk 19, 45–48

Tą dieną Jėzus atėjo į šventyklą. Šventyklos vadinamame „pagonių“ kieme pamatė prekybininkų ir pinigų keitėjų gausą. Šventyklos kiemas virto ne tik prekybos, bet ir „plėšikų“ namais, t. y. vieta, kur vyko lupikavimas. Aukų prekiautojai, parduodantys gyvulius ir karvelius aukojimui, bei pinigų keitėjai, kurie keitė romėnų pinigus į žydų monetas uždirbdavo didelį pelną žydų švenčių metu. Jėzus apvertė prekiautojų stalus ir išvarė pinigų keitėjus, sakydamas, kad į šventyklą renkasi melstis žmonės iš visų tautų. Šventyklai nedera pakeisti paskirties ir tapti turgumi. Juk „pagonių“ kiemas, kuris virto prekyviete buvo vienintelė vieta, kur galėjo ateiti pagoniškų tautų žmonės į šventyklą pasimelsti, žydų kiemas, kur rinkdavosi žydai, buvo jiems uždaras.

Pamąstykite:

Jūsų manymu, ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Dievo namai yra maldos namai visoms tautoms“? Kaip manote, kuo papiktino Jėzų prekyba šventyklos kieme?

Malda:

Jėzau, tu kvieti mane bendrauti su Tavimi meldžiantis, šlovinant. Tu matai širdį ir mintis. Trokštu išsaugoti bendrystę su Tavimi. Tegul laiką, kurį skiriu maldai su Tavimi, šlovinti Tave, ar skaityti Tavo žodį, niekas neišstumia mano gyvenime. Duok vidinių jėgų tai išsaugoti per visas savo gyvenimo dienas.
Amen

***

ANTRADIENIS – Aukštųjų kunigų konfrontacija ir Jėzaus palyginimai

Skaitiniai: Mat 21, 23– sk. 23; Mk 11, 27– sk. 12; Luk 20, 1– sk. 21, 4

Jeruzalėje Jėzus susiduria su aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir vyresniųjų konfrontacija. Pastarieji spendė Jam pinkles, ieškojo preteksto suimti. Tačiau Jėzus išvengė kunigų paruoštų spąstų. Bei pasakė ne vieną palyginimą apie tuos, kurie nusavino dvasinius titulus, Dievo tautą ir patys atsisėdo į Mozės krasę valdyti. Jėzus perspėja ne tik mokinius, bet ir žmones dėl fariziejų klastos.

Pamąstykite:

Kaip jūs manote, kodėl Jėzus kritikuoja to meto religinių lyderių darbą. Kokie Jo argumentai prieš jų neteisėtą vadovavimą ir veiksmus?

Malda:

Viešpatie Jėzau, Tu pašaukei mane tikėti, sekti Tavimi ir iš Tavęs mokytis mylėti, tarnauti Dievui ir žmonėms. Tu raginai saugotis veidmainystės ir išorinio religingumo patoso, kai išorėje rodomės geri, dori ir teisingi, o viduje galime būti blogesni už kitus. Saugok mane, Viešpatie, nuo saviapgaulės, noro puikuotis virš kitų ir kitų žeminimo.
Amen

***

TREČIADIENIS – Jėzaus eschatologiniai palyginimai

Skaitiniai: Mat 24, 1-51; Mk 13, 1–37; Luk 21, 5–36

Manoma, kad tai galėjo būti antradienio popietė, nes apie trečiadienį, kitos dienos nuorodos neatrandame tekste. Jėzus žvelgia nuo Alyvų kalno į Jeruzalę, o mokiniai žavisi Jeruzalės šventyklos gražiais akmenimis. Tačiau Jėzus mato didįjį Erodo statytos šventyklos sunaikinimą, kuris įvyko 70 m. po Kr., įžengus romėnų armijai į Jeruzalę. Jėzus pasakoja savo mokiniams apie tai ir apie ateities įvykius, įskaitant ir savo paties sugrįžimą.

Pamąstykite:

Kaip manote, kodėl Jėzus perspėja savo mokinius dėl ateities įvykių? Kokios pagrindinės pamokos tiems, kurie taps įvairių Kristaus išpranašautų įvykių liudytojais?

Malda:

Viešpaties Jėzau, padėk man būti ištikimam mažuose, kasdieniuose gyvenimo dalykuose, tikėjime bei darbuose ir nepasiduoti nepamatuotiems, tuštiems įsivaizdavimams arba melagingoms, spekuliatyvioms interpretacijoms apie ateitį. Tu ištikimiems esi ištikimas, o gailestingiems – gailestingas. Padėk man kasdien daryti tai, ką galiu geriausiai.
Amen

***

KETVIRTADIENIS – Pascha ir paskutinioji vakarienė

Skaitiniai: Mat 26, 17–30; Mk 14,12–26; Luke 22, 7–23; Jn 13, 1–30

Jeruzalėje, aukštutiniame kambaryje vyko paskutinioji Jėzaus vakarienė su savo mokiniais. Jos metu Jėzus nuplovė mokiniams kojas, parodydamas meilės tarnystės pavyzdį ir palikdamas naują įsakymą mylėti vieniems kitus. Vėliau, Paschos vakarienės metu Jis paėmė duoną ir vyno taurę, davė savo mokiniams valgyti ir visiems gerti iš tos taurės. Suteikdamas naują duonai ir vyno taurei prasmę, Jis įsteigė vadinamą „Viešpaties vakarienę“, sakydamas, „imkite ir valgykite – tai mano kūnas, gerkite iš šios taurės visi – tai mano kraujas praliejamas nuodėmėms atleisti“. Tokiu būdu Jėzus paruošė mokinius savo mirčiai. Sugiedoję giesmę, sutemų metu jie nuėjo į Getsemanės sodą. Ten Jėzus meldėsi agonijoje, žinodamas, kas Jo laukia ir prašydamas Tėvo, kad kančios taurė, jei tik Jo valia, būtų patraukta. Po maldos angelai sustiprino Kristų ir Jis pasiruošė mirčiai.

Pamąstykite:

Koks paskutinės vakarienės fragmentas jums iškalbingiausias šiame laike?..
Pamąstykite, kokia patirtis buvo sunkiausia jūsų gyvenime, kurioje išgyvenote didžiausią agoniją? Kokia didžiausia jūsų baimė? Kaip Kristus yra su mumis mūsų kančiose, agonijose ir baimėse?

Malda:

Dėkoju, Viešpatie, kad nuplaudamas mokiniams kojas, parodei nepamirštamą meilės pavyzdį. Padėk man, kad ir aš galėčiau taip mylėti tuos, kuriems esu pašauktas nuplauti kojas. Mokyk mane meilės tarnystės, meilės kelio, meilės kalbos ir meilės darbų. Neapleisk manęs, kai kenčiu, bijau, ar nerimauju. Visada parodyk kelią, kuriuo galėčiau eiti.
Amen

PENKTADIENIS – Nukryžiavimas

Skaitiniai: Mat 27, 1–66; Mk 15, 1–42 ; Luk 22, 66– sk. 23, 49; Jn 18, 28–sk.19, 37

Getsemanėje Judas pabučiavimu išdavė Jėzų, Jį suėmė kunigų kariai, mokiniai išsisklaidė, Jėzų teisė sinedrione, melagingi liudytojai davė parodymus prieš Jį. Jėzų siuntė pas Erodą, kur Jis patyrė patyčias. Po to Jėzų nusiuntė pas romėnų valdytoją Pilotą. Kunigų ir sukurstytos minios verčiamas Pilotas priėmė mirties nuosprendį Jėzui, o maištininką Barabą paleido žydams švenčių proga. Po nuosprendžio romėnų kariai sumušė, pasityčiojo iš Jėzaus ir privertė Jį nešti savo kryžių į „Kaukuolės vietą“ Golgotą, kur Jis ir buvo nukryžiuotas kartu su dviem nusikaltėliais.

Pamąstykite:

Kristus savo kančios valandą patiria visas žmonių pačias bjauriausias blogio išraiškas: smurtą, patyčias, melagingą teismą, neteisybę, kankinančią mirties bausmę. Tokiu būdu mūsų ir visos žmonijos nuodėmės krito ant Jo. Tą blogį visi turi savy, net patys geriausi žmonės stovi ant „molinių kojų“, kas rodo, kad lengvai galime palūžti, paslysti, nuklysti į blogį. Kaip manote, kas apsprendžia žmonių blogus, klaidingus pasirinkimus? O kas tampa mūsų atspirties tašku pakeisti gyvenimo kryptį?

Malda:

Dieve, aš tikiu, kad Tu siuntei Jėzų į pasaulį iš savo didžios meilės pražuvusiam žmogui. Tikiu, kad Jėzus atidavė save už mano nuodėmes ir kad Tu Jį prikėlei iš numirusių. Prašau, atleisk man per Jėzų, kad galėčiau tapti nauju kūriniu. Tegul mano nuodėmės atitolsta nuo manęs, kaip dangus yra toli nuo žemės. Noriu pripažinti Tave savo Viešpačiu ir pasitikėti Tavimi. Trokštu mylėti ir geriau Tave, Tėve, pažinti, per Jėzų Kristų.
Prašau, toliau mokyk mane ir padėk man suprasti Tavo žodžius.
Amen

PENKTADIENIO VAKARAS IR ŠEŠTADIENIS – Sabatas, Kristaus palaidojimas

Skaitiniai: Mt 27, 57–66; Mk 15, 42 – 47; Luk 23, 50–56; Jn 19, 38–42

Žydų sabatas prasideda penktadienį prieš 18 val., kai saulė nusileidžia. Evangelijos sako, kad Jėzus atidavė dvasią dar neprasidėjus sabatui, o slapti Jėzaus mokiniai ir moterys paėmė Jo kūną nuo kryžiaus prieš sabatą ir paguldė turtingame Arimatėjaus kape.
Prasidėjus sabatui visi ilsėjosi nuo savo darbų, o Jėzaus kūnas ilsėjosi kape. Viskas sustojo per sabatą…

Pamąstykime:

Kaip manote, kada patiriame sabatinius sustojimus, pauzes, poilsį? Kuo pasižymi sabatas? Išvardinkite kelias sabato savybes, arba savybes iš teksto, kurios jums atrodo aktualios šiame laike. Kaip vertinate šį sudėtingą karų, atviro teroro, diktatoriškų režimų veikimo laiką? Kaip tai paveikia jūsų gyvenimą?

Malda:

Viešpatie, Tu esi mano sielos sabatas. Leisk prisiminti, kad kova ir ramybė slypi mano dvasioje, o ne išorėje.
Leisk man kasdien atlikus darbus, rasti ramybę, o jei mane apimtų nevilties laikas, te nepamiršiu stiprybės guodusios mane kitų sielvartų metu.
Te prisiminsiu giedras dienas, kada žingsniavau per tylias vaikystės kalvas arba svajojau ant ramios upės kranto, kai manyje švytėjo šviesa, o aš savo jaunystės Dievui pažadėjau šėlstant besikeičiančių metų audroms neprarasti drąsos.
Amen (Pagal Max Ehrmann eilėraštį „Malda“)

VELYKŲ SEKMADIENIS – PRISIKĖLIMO RYTAS

Skaitiniai: Mat 28, 1–13; Mk 16, 1–20; Luk 24, 1–49; Jn 20, 1–31

Pasibaigus sabatui, anksti ryte moterys nuėjo prie kapo, kur buvo palaidotas Jėzaus kūnas. Nustebo, pamačiusios, kad akmuo nuristas nuo angos. Įėjusios į kapo rūsį pamatė angelą, kuris joms pranešė, kad Jėzus gyvas. Prisikėlęs Kristus pirmiausiai pasirodė Marijai Magdalietei sode, kai ji ieškojo Jo kūno prie kapo. Po to dviem mokiniams einantiems į Emausą, o vėliau ir kitiems apaštalams bei mokiniams. Jėzus keturiasdešimt dienų pateikė įrodymus savo mokiniams, kad yra gyvas, mokė juos ir davė nurodymų sulaukti Šventosios Dvasios, kad taptų Jo liudytojais visoms tautoms, iki pasaulio pakraščių.

Pamąstykime:

Šią Velykų dieną pamąstykime apie tai, kaip Dievas bloga paverčia gėriu, gėdą – išteisinimu, o mirtį – gyvenimu. Ar kada nors jautėtės tuščias, kaip moterys prie tuščio kapo, o po to patyrėte netikėtai nuostabų sprendimą? Kas tai buvo, kokie jausmai jus aplankė?
Prisiminkite savo pirmąjį susitikimą su gyvuoju Dievu, kaip Marija Magdalietė susitiko Jėzų sode. Kuo jis buvo ypatingas? Kokia buvo duota Viešpaties misija jums, kuri ir dabar yra svarbi jūsų gyvenime? Aptarkite tai su savo draugu.

Malda:

Viešpatie Jėzau, Tu esi gyvasis Dievas, pašaukęs mane sekti Tavimi ir vykdyti Tavo valią. Ačiū, kad apreiškei save man ir išgelbėjai iš pražūties. Tegul Tavo Dvasia įgalina mane gyventi naujai ir tarnauti naujai.
Amen

Tėve mūsų, kuris esi danguje.
Teesie šventas Tavo vardas.
Teateinie Tavo karalystė,
Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
Ir atleisk mums mūsų kaltes,
Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
Bet gelbėk mus nuo pikto.
Nes Tavo yra karalystė, galybė ir garbė.
Amen